Kai gyvuliai būna lygesni už žmones

Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos Ryte, susilaukė daug piktų komentarų, keliančių džiugesį jau vien dėl to, nelaimingais pasijuto dažnas veikėjas, nematantis nieko blogo, kad jo šuo kokį nors vaiką apkandžios. Pats tobuliausias su straipsniu susijęs komentaras buvo kažkur FB, jį pateikiu kiek žemiau, nes jis – pats nuostabiausias viso straipsnio pristatymas, koks tiktai gali būti:

Smagute Smagutyte man truksta zodziu Boreika…net nezinojau, kad turi tiek stiprybes ,purviniems nusususiems Savukynams, taip graziai paaiskinti, kad jis yra nekas daugiau kaip sudo gabalas, nesiorentuojantis laike ir erdveje, kurio zodziai visiskai neatspindi realybes, o jo suvokiamas aplink pasaulis yra iskreiptas, pertelktas cinizmo ir kritikos, kuriam neaisku kas ir del kokiu priezasciu leido sitaip pasisakyti viesoje erdveje. O kadangi as esu tiesiog storzieve akiplesa tai taip ir pasisakysiu – Dvesk Ricardai Savukynai, linkiu, kad kitam gyvenime tu reinkarnuotumeis i sudo gabala, kuri kasdiena gales kazkas paminti ir sutrypti, taip kaip tu savo nusmurgusiu „ale straipsniu“ bandai paniekinti visus gerus zmones, kurie daro gerus darbus (gyvunu atvizlgiu), kurie keicia visuomene, jos mastyma ir supratyma apie gyvus padarelius…peace (Dek pragare isgama – Rycka)

Rotveileris

Rotveileris - protingas, stiprus ir ištikimas šuo. Galbės savo šeimininką ir jo teritoriją, gins iš paskutiniųjų. Svetimas žmogus jam instinktyviai įtartinas. Pajutęs grėsmę šeimininkui, gali užgraužt ką nors negyvai, negailėdamas savo paties gyvybės. Būtent už tokią ištikimybę rotveilerius šeimininkai ir myli.

Taip, yra žiauru, kai žmonės kankina gyvūnus. Bet žymiai žiauriau, kai žmonės užsiundo šunimis vaikus, o paskui sako, kad čia gi vaikas kaltas, o šuniukas yra geras. Kraštutiniai atvejai – kai tokie žmonės perauga į žmonių nekentėjus, kurie sudievinana šunis ir kitus gyvūnus. Taigi, malonaus jums skaitymo. Ir jei jus ištiks pykčio priepolis, tai pagalvokite apie save.

Kai gyvuliai būna lygesni už žmones

Žmonės yra labai baisūs. Jų negalima prileisti prie gyvulėlių, nes gyvulėliai yra labai geri. Ypač geri yra šuniukai, o žmonės – labai žiaurūs.

Jau beveik visi užmiršo šunelio Pipiro istoriją. Užtat aš ją jums priminsiu. Ji labai paprasta: kažkoks durnius*, kurio vištą papjovė šuva, nutarė tą šunį nudėt, kad daugiau vištų nepjautų. Bet vietoj to, kad elgtųsi kaip nors žmoniškai, jis pasigavo tą šunį ir numetė nuo tilto. Viską nufilmavo ir įdėjo į Youtube. Štai tada ir kilo triukšmas – gerieji, tikrąją dorą suprantantys žmonės ėmė rengti mitingus, kur reikalavo, kad būtų grąžinta mirties bausmė šunų žudikams, o tą durnių paskelbė žmogžudžiu. Ir netgi lygino su visokiais nacistų veikėjais, nes tai yra labai baisu.

Labiausiai man įstrigo vienos moteriškės palyginimas, kuri kažkokiam niekingam nesusipratėliui paaiškino visą esmę: „o jei tavo vaiką taip nuo tilto numestų?“

Suprantate, šuns žmogžudys. Nes šuo – tai žmogus, gal netgi daugiau. Ir dėl to reikia grąžinti mirties bausmę. Nes tai nusikaltimas prieš žmogiškumą. Maždaug panašus, kaip masinės žmonių žudynės. Klaikūs žmonės, už tai, kad žudo šunis, juos reikia sušaudyti.

Gerieji šunų gelbėtojai, pakilę į kovą prieš šunų ir kačių žmogžudžius, ėmė kovoti už gyvulėlių laisvę, pranešinėdami apie visus klaikius nusikaltimus žiniasklaidai ir policijai: baisūs žmogžudžiai, kurie kokius nors kačiukus pakasa, o dar siaubingesnis yra kažkoks kaimietis, kuris vištai galvą nukirto, nes pavalgyt norėjo. Kai kurie dvasingiausi iš šitų kovotojų ėmė rimtai analizuoti filosofinį klausimą apie tai, ar nereikia kartais sodinti į kalėjimus mėsininkų, nes tie skerdžia karves ir kiaules. Tik nusikalstamo gyvulių nekentėjų sąmokslo dėka visiems buvo užčiauptos burnos ir kova už gyvūnų teises buvo nustumta į pogrindį.

Štai pasižiūriu kur nors į kokį nors UAB „Penkiolisdešimta uodega“ puslapį, o ten kažkoks košmariškas pabaisa vietinius gyvuliukų gelbėtojus trolina**. Siūlo supirkinėti vargšus labdaringai gelbstimus šunis, nes anie būtų tinkami egzotiškų patiekalų gamybai. O tokiu trolinimu baisiai pasipiktinę gyvulių gynėjai staiga pareiškia, kad imsis kažkokių veiksmų, kad tasai mėsos supirkinėtojas būtų griežtai nubaustas už nusikalstamą veiklą, nes taip negalima kalbėti ir išvis tai kažkokia nelegali veikla. Ir teisingai. Nes negalima daleisti, kad vargšai gyvuliukai būtų taip siaubingai išjuokiami.

Suprantate, karves ar kiaules supirkinėti, jas skersti ir valgyti – tai legali veikla. O šunis ar kates – tai nelegali veikla. Aš tai suprantu, kad kadangi mėsėdžiai, tai perneša visokias ligas, todėl nehigieniška ir pavojinga. O ir šiaip žmonės savo gyvuliams turi visokio prisirišimo – tai labai gražu ir pagirtina. Kai kurie žmonės namuose augina kokią nors kiaulę ir sako, kad kiaulė labai švarus, protingas ir linksmas padaras, intelektu gerokai lenkiantis bet kokį šunį ar katę. Bet visgi mes valgome kiaules. Tai yra siaubinga.

Arba štai kita grupelė, kur irgi dvasingi gyvulėlių gynėjai Kažkoks jų skundžiasi, kaip vargšą šuniuką kažkokie medžiotojai pašovė. Vargšas šuniukas – tai jauno veršelio didumo vilkšunis, kuris lakstė palaidas, nubėgo kažkur į mišką ir matyt tuos medžiotojus užpuolęs, gavo kulką, o tada pabėgo. Šuns gelbėtojai skundžiasi, kokie baisūs tie žmonės ir koks linksmas, dvasingas ir geras tasai šunelis, o tuntas dvasingų palaikytojų cypia apie tai, kad tuos medžiotojus sušaudyti maža ir išvis, kokią teisę jie turi gintis nuo šuns, jei patys medžioja žvėris.

Taip, jūs teisingai supratote: kadangi medžiotojai medžioja, tai šuo turi teisę ėsti medžiotojus. Taip ir turi būti.

Aš kažkaip prisimenu, prieš kokius 10 metų girdėtą istoriją, kaip kažkoks šunelių gelbėtojas nusipirko kaime namą ir įsitaisė vasarnamį. Bet jokios ten tvoros. Ir paleisdavo laisvus lakstyti savo du rotveilerius. Kartą tie rotveileriai užpuolė vaiką, kuris savo namų kieme žaidė ir neparodė tiems rotveileriams deramos pagarbos, savanoriškai atiduodamas savo koją ar ranką tų suėdimui. Tų rotveilerių šeimininkas pareiškė, kad jis čia niekuo dėtas, už jokius šunis neatsakingas ir patys tėvai kalti, kad neužsitvėrė pakankamai aukšta ištisine tvora, o tiktai gyvatvore, per kurią tie rotveileriai pralindo. Ir net po tos istorijos anas rotveilerių mylėtojas savo šunų taip ir nepririšo – kaip ir anksčiau leido po kaimą bėgiot, nors kaimynai jam ir su policija bandė išaiškinti, kad taip negalima daryti. Kai vieną vakarą kažkokie kaimiečiai medžiokliniu šautuvu jam langus iššaudė, tas žmogėnas visvien nesusiprato, tiktai skundėsi policijai, kad jį puola. Visa istorija baigėsi gražiuoju – kaimiečiai jam padegė namo duris, tai žmogėnas tą savo namą pardavė kažkam kitam. Ir dingo su visais savo rotveileriais. Klaikūs ir šlykštūs kaimiečiai. Ir to vaiko tėvai. Ir išvis baisūs žmonės, kaip jie galėjo reikalauti, kad šunys būtų pririšti?

Štai visai neseniai aptikau šitokio šunų garbintojo kloną: anas tame pačiame Facebook tinkle baisiai piktinosi, kad savo rotveilerį paleidžia pabėgiot po mišką ir po kaimą, o piktieji kaimiečiai vargšą jo šuniuką primuša lazdomis, o kartą nupurškė dujomis. Suprantat, tas geras šuniukas, o kaimiečiai blogi, nes kai šuniukas ant jų šoka, tai jie lazdomis primuša jį. Baisūs žmonės.

Gyvuliukai yra labai geri, o žmonės labai žiaurūs. Jų negalima prileisti prie gyvulėlių. Nes šuniukai nuo žmonių tiktai ginasi, ir tik tada, kai nedvasingi žmonės juos apkandžioja. Visi tai žino, nes žmonės juk yra labai žiaurūs.

 

————

* Durnius – tai toksai lietuvių kalbos žodis, kurį andai bandė uždrausti kalbainiai, nes esą šitas žodis yra ir pas kažkokius rusus, todėl reiškia, kad nelietuviškas. Tikroji bandymų drausti priežastis buvo kita – nes kalbainius daugelis irgi vadino durniais. Tai šitie durniai nutarė, kad jei uždraus žodį, tai jų niekas taip negalės pavadinti. Tačiau galės, nes durnumo draudimais nepaslėpsi. Ir čia ne šiaip sau aš šitą pastabą rašau, nes durniai visada galvoja, kad kažką jie uždraus kalbėti ir kai niekas negalės kažko pasakyti, tai to kažko ir nebus. Tai vienija kalbainius ir gyvulių garbintojus, nes atskleidžia visą stulbinančiai fundamentalią durnumo vienovę.

** „Troliai“ ir „trolinimas“ – tai tų pačių kalbainių prieš kelis mėnesius teatrasti nauji žodžiai. Nesvarbu, kad jau kokius 15 metų šie žodžiai vartojami, bet jie tų žodžių nežinojo. Ir netgi nežinojo, kad iš kalbainių besišaipantys troliai specialiai kalbainiams užtrolinti netgi sugalvojo lietuviškus atitikmenis – tai „glumiai“ ir „gluminimas“. Na, argi ne durniai?

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

One Response

  • Uz durno suns dazniausiai stovi durnas seimininkas. Cia didziausia problema.

    Gyvunas savaime nera blogas, kaip ir sautuvas savaime nera blogas. Blogai tada, kai zmogus nesuvokia atsakomybes ir nesugeba gyvuno suvaldyti (nes yra durnas arba negabus tam reikalui, arba siaip neatsakingas).
    Bet is esmes jei tu mostelejai ranka i rotveilerio seimininka, o suniukas pagalvojo kad seimininkui pavojus ir griebe tau uz sventos trijules, tai i snuki reikia duoti ne suniukui, o seimininkui, kad nesocializavo suniuko, o tiesiog nusipirko ir jam lafa (nu aisku ir uz tai kad vaiksto be pavadzio, etc).

    Sunis naudoja policija, gelbetojai, isminuotojai. Esant reikalui ir paleidzia. Neteko girdeti, kad tie sunys pultu ka nors, ko nereikia. Vadinasi cia elementaru – gyvunas turi buti tikslingai ir nuolat auklejamas. Jeigu tai sugebi arba gali uz tai susimoketi – prasom, laikyk suni. Jei negali – laikyk akvariuma arba ziurkena.

Leave a Reply

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex