Baltųjų beždžionių propaganda

Net neatsimenu, kodėl man kilo noras parašyti šitą straipsnį, vėliau išspausdintą žurnale „Verslo Klasė“. Jei neklystu, tais laikais, apie kokius 2009 metus, dar naudojausi LiveJournal. Tai buvo labai seniai, kai lietuviškas Internetas buvo kelis kartus mažesnis, negu dabar, Facebook buvo naujovė, o blogeriai tebuvo kažkokie šiaip neaiškūs tipai iš internetų.

Kaip tik tuo metu buvo prasidėję aktyvūs bandymai drausti kai kuriuos senus žodžius, nes jie esą kažką įžeidžia. Kaip tik tada ir prasidėjo pirmi bandymai įvedinėti „hate speech“ sąvoką, pagal kurią galima būtų ką nors pasodinti už tai, kad tas kažkas ką nors netinkamai galvoja ir kalba. Ir kaip tik tada itin aktyviai buvo imta pasakot, kad negalima sakyti tokių žodžių, kaip „negras“, „žydas“, „čigonas“ ir pan..

Winston Churchill: kairėje originali nuotrauka, o dešinėje - politkorektorių išcenzūruota. Būtų gal ir neišskirtinis atvejis, bet kad šita išcenzūruota nuotrauka buvo iškabinta ant "Britain at War" muziejaus. Kažkokiam politkorekciniam veikėjui pasirodė, kad negalima gi rodyti rūkalų, nes tai kažkam netinka.

Winston Churchill: kairėje originali nuotrauka, o dešinėje – politkorektorių išcenzūruota. Būtų gal ir neišskirtinis atvejis, bet kad šita išcenzūruota nuotrauka buvo iškabinta ant „Britain at War“ muziejaus. Kažkokiam politkorekciniam veikėjui pasirodė, kad negalima gi rodyti rūkalų, nes tai kažkam netinka.

Dabar situacija kiek kita: nors ir ima rastis vis daugiau žmonių, kurie tiesiog juokiasi iš politkorektorių, kai kurie politinės korekcijos diegliai, gyvenantys savo kosmosuose, visai nuprotėjo – štai dabar randasi jau netgi bandymų delegitimizuoti tokius žodžius, kaip „tėtis“, „mama“, „vyras“, „moteris“ ir panašūs. Politkorekcinė beprotybė jau prasiskverbė į valdžios įstaigas: Artūro Zuoko valdoma Vilniaus savivaldybė neseniai sugalvojo, kad vietoje žodžių „tėvas“ ir „motina“, turi būti „Tėvas I“ ir „Tėvas II“.

Politkorekcinio pobūdžio draudimų daugėja, o politkorektoriai visur aiškina, kad kažko negalima sakyti todėl, kad kažkas kažką gali žeisti ar daryti kokį nors neteisingą poveikį ir taip toliau. Todėl formaliai ar neformaliai imama drausti vis daugiau žodžių ir tabuizuojama vis daugiau temų.

Grįžtant prie šio straipsnio – po jo išspausdinimo buvau susilaukęs netgi grasinimų iš kažkokių priedurnių: žadėjo mane pasodinti už kažkokį neapykantos kurstymą ir dar kažką. Žinote, kodėl? Ogi todėl, kad net ir apie politkorekciją kalbėti negalima, nes tai kažką esą žeidžia. Tiesa, taip ir nesuprantau, ką ir kaip žeidžia, tad galiu nebent įsivaizduoti, kaip koks nors politkorekcinis beprotis kažkur mane bando įskųsti: „tame straipsnyje rašo apie baltąsias beždžiones, kurios yra uždraustos, nes apie jas negalima galvoti„.

Read the rest of this entry »

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Kaip atsiranda valdiška stagnacija

Šitą straipsnį parašiau, kai manęs užprašė „Naujojo Židinio-Aidų“ redaktorius Nero Wolfe. Žmogus su stebėtinai išvystytu humoro jausmu ir puikiu realybės pajautimu. Kadangi aš pats nesupratau, ko iš manęs norima, tai gavosi gan keistas straipsnis – pradžioje galvojau rašyti rimtai, paskui prirašiau visokių ironijų bei sarkazmų, o paskui vėl pabandžiau rimčiau, bet kažkaip gavosi taip, kaip gavosi.

Užtat straipsnį rašęs personažas – Rokiškis Rabinovičius – buvo nupieštas gražiais portretais, kurie viską labai pagražino ir pataisė. Tiktai kažkodėl arba aš žioplas, arba aš taip ir nesužinojau nuostabios dailininkės vardo, tai kas nors parašykit man, kad galėčiau paminėt.

Rokiškis Rabinovičius įvairiais savo pavidalais

Rokiškis Rabinovičius įvairiais savo pavidalais

Kaip visada, šiame bloge dedu tą straipsnio versiją, kurią ir siunčiau. Originaliai spausdintą (su išrinktu geriausiu Rokiškio Rabinovičiaus abrozdėliu) galite surasti Naujojo Židinio-Aidų puslapyje, 2013 metų nr.3. Tiesą sakant, skirtingai nuo kai kurių kitų atvejų, kur plaukuotas letenas kartais prikiša kalbainiai, čia abi versijos beveik nesiskiria.

Kabinau labai rimtą temą – iš kur atsiranda Kafka. Jei kas nežinote, tai Franz Kafka buvo toksai austrų rašytojas, parašęs klaikų romaną „Procesas“, kurio perskaityti beveik neįmanoma ir kuris visas yra apie tai, kaip kažkokiais dulkėtais valdiškų įstaigų koridoriais valkiojasi kažkoks pilietis, kuris nesupranta, ko iš jo tos įstaigos nori, o viskas baigiasi labai blogai, bet tas pilietis galų gale jau būna toksai užveiktas, kad džiaugiasi, jog jį nudaigos už belenką, nes bent jau baigsis tie valdiški kliedesiai. Taigi, dėl to, kad Kafka šitą reiškinį nuosekliai aprašė, valdiška stagnacija dabar ir vadinama Kafkos vardu.

Problema yra ta, kad valdiška stagnacija yra natūraliai atsirandanti ir praktiškai neišvengiama. Ir ji kaip vėžys, kuris plečiasi ir auga, kol nepradeda naikinti visko iš eilės. Daugelis galvoja, kad valdiškų įstaigų tikslai atitinka žmonių interesus, tačiau taip nėra: įstaigos turi visai kitus, labai banalius ir neišvengiamus tikslus. Ir būtent dėl to atsiranda neišvengiami ir labai banalūs biurokratiniai procesai su absurdiškais, sveikam protui prieštaraujančiais valdžios veiksmais.

Read the rest of this entry »

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Valdiška įstaiga vaikui niekada neatstos šeimos

Šitas straipsnis buvo publikuotas Lietuvos Ryte, kai dar tik įsiplieskinėjo triukšmas dėl kai kurių įstatymų pakeitimų. Ir nieko šitas straipsnis nepakeitė: nei viena pusė neišgirdo kitos. Vieni šaukė, kiti šaukė, tačiau bent jau kol kas – taip ir nepastebėjau, kad vieni su kitais rastų kalbą ar bent jau suprastų, apie ką išvis kalba. Išties žmonėms neįdomu vieniems kitus išgirsti. Tai senas faktas, tačiau taip jau yra.

Vaikai ir gėlės, senovinis atvirukas

Bene giliausia problema yra ta, kad neįmanoma kokiais nors objektyviais kriterijais apibrėžti vaiko laimės. Ir kai ją pabandai apibrėžti įstatymais, tai gali gautis neaišku, kas.

Jei kalbėsim paprastai, tai visas konfliktas susiveda į labai paprastą dalyką: viena žmonių grupė mato smurtą prieš vaikus iš nekurių šeimų pusės, o kita žmonių grupė mato smurtą prieš vaikus iš valstybės pusės. Neabejotinai ir vieni tą mato teisingai, ir kiti, nes yra ir tas reiškinys, ir anas. Tačiau kai abidvi tos grupės viena kitos negirdi, tai ir gaunasi, kad viena grupė neigia vieną smurto rūšį, o kita grupė neigia kitą smurto rūšį.

Galų gale vieni su kitais susipjauna ir tada jau prasideda: vieni kitus vadina vaikų kankintojais, o tie kiti pirmuosius – vaikų grobikais. Juk paprasčiau užklijuoti etiketę kažkam, nei išsiaiškinti.

Man labai norėtųsi, kad atsirastų bendra kalba. Nes kai jos nėra, lieka tik smurtas. Smurtas, kuris nesprendžia jokių problemų.

Read the rest of this entry »

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Tik bailiai moka mokesčius

Šitas straipsnis irgi buvo vienas iš pirmų maniškių, kurie pakliuvo į „Verslo Klasę“, dar prieš krūvą metų. Nei neatsimenu dabar, ar pirmas buvo jis, ar tas, kur rašiau apie raktinius darbuotojus.

Atvirkščias revolveris - tai kaip mokesčiai

Kartais, bandydamas daryti kokį nors minimalų versliuką ir norėdamas sąžiningai sumokėti mokesčius, gali nusišauti pats save.

Skirtingai, nei raktiniai darbuotojai, šitas straipsnis gal taip smarkiai neužkliuvo, bet žinau, kad privertė kai kuriuos susimąstyti. Tema juk labai paprasta: mes esame valstybė, visuomenė, kuri lyg ir turi bendrą tikslą – gyventi gerai. Tik vat kažkodėl gaunasi taip, kad nors tikslas ir yra, dažnai užmirštama apie tai, kaip jį greičiau pasiekti.

Read the rest of this entry »

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Grožytė. Pirmas viešas Dirbtinis Intelektas Lietuvoje

Grožytė

Čia Grožytė, vardu Jurga. Populiarus vardas, buka veido išraiška ir atviras seksualumas. Atrodo visai kaip tikras žmogus.

Jei neklysta mano atmintis, šitas straipsnis taip ir nebuvo kažkur publikuotas, bet kadangi šiaip užsiliko ir pasitaikė, tai irgi metu jį čia, prie archyvo.

Dirbtinio Intelekto problematika yra labai sena ir gili – ten gyvas galas visokių uždavinių, kur iki šiol neaišku, kas ir kaip. Kad ir toks riebus pavyzdys: tikras (a priori tikras, nes žmogiškas) intelektas gali emuliuoti sistemos grandis, kur nei viena iš grandžių nesudaro DI, tačiau bendrai sistema sudaro DI, bet nei viena iš emuliuojančių grandžių nemato DI realizacijos sumoje, o pilnai analizuoja tik savo darbą pagal tam tikras taisykles. Klausimas, kaip tokį DI identifikuoti, kaip nustatyti, kad jis yra, jei matai tiktai jo neintelektualų gabaliuką?

Išties galima laužyt ir laužyt galvą, bet taip ir nepavyks apibrėžti, kas tas intelektas išties per daiktas. Priežastis matyt labai paprasta: jei jau mes turime intelektą, tai su savo pačių intelektu negalime apibrėžti jo taip, kad galėtume išanalizuoti visas jo savybes ir patikrintume, ar neatsiranda kažkur neatitikimų. Ir netgi dar prasčiau: jei mes apibrėžiame, kas yra intelektas ir atrandame, kad apibrėžimas neteisingas, tai mes jį išplečiame ir vėl tikriname. Ir gaunasi taip, kad arba rezultatas – neteisingas apibrėžimas, arba mes tiesiog negalime patikrinti.

Taigi, praktiškai yra žymiai paprasčiau ne apibrėžinėti ir analizuoti, o tiesiog elementariuoju būdu smagintis visokiais tokiais intelektiniais pokštais. Ir kartais gaunasi pakankamai įdomių reikalų.

Read the rest of this entry »

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Raktiniai darbuotojai: kaip „nereikšmingas“ žmogus gali sukelti krizę

Šis straipsnis buvo vienas pirmų, kuriuos paskelbė „Verslo Klasė“ – dar prieš daug daug metų. Tuo metu kažkaip man labai rimtai tai atrodė, nes nerašydavau nieko į spaudą visokią. Praėjus kažkiekai metų, net ir man pačiam dabar įdomu paskaityti.

Galiu tik tiek pasakyti, kad kai rašiau, „raktinio darbuotojo“ sąvoka daugumai buvo visiškai nesuprantama. Dabar jau yra kitaip – pasitaiko, kad visai nepažįstami žmonės šią savoką vartoja visiškai laisvai ir visiškai teisingai, identifikuodami, kad tai yra viena iš svarbiausių silpnų vietų daugelyje įmonių.

Senovinis raktas

Raktas lyg ir nieko nereiškia, kol staiga nepaaiškėja, kad jį pametei, o durys - užrakintos. Vat tada ir susimąstai.

Jei kažkiek prisidėjau, šią raktinio darbuotojo sąvoką platindamas – tai labai gerai. Nuo to supratimo išties geriau ir toms įmonėms, ir darbuotojams, ir bendrai Lietuvai.

Read the rest of this entry »

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Kai gyvuliai būna lygesni už žmones

Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos Ryte, susilaukė daug piktų komentarų, keliančių džiugesį jau vien dėl to, nelaimingais pasijuto dažnas veikėjas, nematantis nieko blogo, kad jo šuo kokį nors vaiką apkandžios. Pats tobuliausias su straipsniu susijęs komentaras buvo kažkur FB, jį pateikiu kiek žemiau, nes jis – pats nuostabiausias viso straipsnio pristatymas, koks tiktai gali būti:

Smagute Smagutyte man truksta zodziu Boreika…net nezinojau, kad turi tiek stiprybes ,purviniems nusususiems Savukynams, taip graziai paaiskinti, kad jis yra nekas daugiau kaip sudo gabalas, nesiorentuojantis laike ir erdveje, kurio zodziai visiskai neatspindi realybes, o jo suvokiamas aplink pasaulis yra iskreiptas, pertelktas cinizmo ir kritikos, kuriam neaisku kas ir del kokiu priezasciu leido sitaip pasisakyti viesoje erdveje. O kadangi as esu tiesiog storzieve akiplesa tai taip ir pasisakysiu – Dvesk Ricardai Savukynai, linkiu, kad kitam gyvenime tu reinkarnuotumeis i sudo gabala, kuri kasdiena gales kazkas paminti ir sutrypti, taip kaip tu savo nusmurgusiu „ale straipsniu“ bandai paniekinti visus gerus zmones, kurie daro gerus darbus (gyvunu atvizlgiu), kurie keicia visuomene, jos mastyma ir supratyma apie gyvus padarelius…peace (Dek pragare isgama – Rycka)

Rotveileris

Rotveileris - protingas, stiprus ir ištikimas šuo. Galbės savo šeimininką ir jo teritoriją, gins iš paskutiniųjų. Svetimas žmogus jam instinktyviai įtartinas. Pajutęs grėsmę šeimininkui, gali užgraužt ką nors negyvai, negailėdamas savo paties gyvybės. Būtent už tokią ištikimybę rotveilerius šeimininkai ir myli.

Taip, yra žiauru, kai žmonės kankina gyvūnus. Bet žymiai žiauriau, kai žmonės užsiundo šunimis vaikus, o paskui sako, kad čia gi vaikas kaltas, o šuniukas yra geras. Kraštutiniai atvejai – kai tokie žmonės perauga į žmonių nekentėjus, kurie sudievinana šunis ir kitus gyvūnus. Taigi, malonaus jums skaitymo. Ir jei jus ištiks pykčio priepolis, tai pagalvokite apie save.

Read the rest of this entry »

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex