Net neatsimenu, kodėl man kilo noras parašyti šitą straipsnį, vėliau išspausdintą žurnale „Verslo Klasė“. Jei neklystu, tais laikais, apie kokius 2009 metus, dar naudojausi LiveJournal. Tai buvo labai seniai, kai lietuviškas Internetas buvo kelis kartus mažesnis, negu dabar, Facebook buvo naujovė, o blogeriai tebuvo kažkokie šiaip neaiškūs tipai iš internetų.
Kaip tik tuo metu buvo prasidėję aktyvūs bandymai drausti kai kuriuos senus žodžius, nes jie esą kažką įžeidžia. Kaip tik tada ir prasidėjo pirmi bandymai įvedinėti „hate speech“ sąvoką, pagal kurią galima būtų ką nors pasodinti už tai, kad tas kažkas ką nors netinkamai galvoja ir kalba. Ir kaip tik tada itin aktyviai buvo imta pasakot, kad negalima sakyti tokių žodžių, kaip „negras“, „žydas“, „čigonas“ ir pan..
Winston Churchill: kairėje originali nuotrauka, o dešinėje – politkorektorių išcenzūruota. Būtų gal ir neišskirtinis atvejis, bet kad šita išcenzūruota nuotrauka buvo iškabinta ant „Britain at War“ muziejaus. Kažkokiam politkorekciniam veikėjui pasirodė, kad negalima gi rodyti rūkalų, nes tai kažkam netinka.
Dabar situacija kiek kita: nors ir ima rastis vis daugiau žmonių, kurie tiesiog juokiasi iš politkorektorių, kai kurie politinės korekcijos diegliai, gyvenantys savo kosmosuose, visai nuprotėjo – štai dabar randasi jau netgi bandymų delegitimizuoti tokius žodžius, kaip „tėtis“, „mama“, „vyras“, „moteris“ ir panašūs. Politkorekcinė beprotybė jau prasiskverbė į valdžios įstaigas: Artūro Zuoko valdoma Vilniaus savivaldybė neseniai sugalvojo, kad vietoje žodžių „tėvas“ ir „motina“, turi būti „Tėvas I“ ir „Tėvas II“.
Politkorekcinio pobūdžio draudimų daugėja, o politkorektoriai visur aiškina, kad kažko negalima sakyti todėl, kad kažkas kažką gali žeisti ar daryti kokį nors neteisingą poveikį ir taip toliau. Todėl formaliai ar neformaliai imama drausti vis daugiau žodžių ir tabuizuojama vis daugiau temų.
Grįžtant prie šio straipsnio – po jo išspausdinimo buvau susilaukęs netgi grasinimų iš kažkokių priedurnių: žadėjo mane pasodinti už kažkokį neapykantos kurstymą ir dar kažką. Žinote, kodėl? Ogi todėl, kad net ir apie politkorekciją kalbėti negalima, nes tai kažką esą žeidžia. Tiesa, taip ir nesuprantau, ką ir kaip žeidžia, tad galiu nebent įsivaizduoti, kaip koks nors politkorekcinis beprotis kažkur mane bando įskųsti: „tame straipsnyje rašo apie baltąsias beždžiones, kurios yra uždraustos, nes apie jas negalima galvoti„.
About Rokiškis Rabinovičius
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
